kaip jūs visi laikotės? Kaip leidžiate paskutines rudens dienas? Ar jau pagalvojate apie taip greitai ateisiančias svarbiausias metų šventes? O gal jau pradėjote gyventi ta nuostabia kalėdine nuotaika? Galiu jums drąsiai prisipažinti, kad netveriu savo kailyje laukdama Kalėdų?! Tai viena mano mylimiausių švenčių, todėl laukiu nesuliaukiu, kada bus įžiebta Vilniaus Kalėdų eglė!!! Nors pamažu ir pradedu gyventi šventinėmis nuotaikomis, noriu jums visiems papasakoti apie dar vieną knygą, kuri man paliko neišdildomą įspūdį. Jūsų visų dėmesiui ir smalsumui pristatau "Mano tėvas Šagalas", kurią parašė Gloria Goldreich.

Baltasis nukryžiavimas |

Visas romano, permintas biografiniais faktais, veiksmas yra pateikiamas iš vienturtės Marko ir Belos dukters Idos (1916 - 1994) perspektyvos. Visada dievinta, saugota nuo visų gyvenimo negandų jaunoji Idočka turėjo viską, ką tik galėjo suteikti talentingasis tėvas. Patyręs karą, skurdą ir žiaurumus, jis stengiasi nuo viso to apsaugoti pačias brangiausias jam moteris - dukterį ir žmoną. Gražioji Ida, kurios venomis teka karštas kraujas, trokšta pažinti pasaulį, mėgautis užgimstančia meile neturtingąjam studentui Mišeliui. Atrodo, kad lemtis yra šviesi bei maloninga, bet greitai viskas pasisuka kita linkme. Jiems, žydams, pradeda grėsti didžiulis pavojus, nes Adolfui Hitleriui okupavus Prancūziją, Markas tampa vienu svarbiausių taikinių. Tačiau ir kilus realiai grėsmei, menininkas tiki, kad juos išgelbės jo vardas ir žinomumas. Jam svarbiausia tik jo tapyba ir darbai. Ida, kuri dar neseniai buvo tik jauna mergina yra priversta greitai suaugti ir pati priiminėti svarbiausius sprendimus ne tik dėl savęs, vyro, bet ir dėl savo egoistų tėvų. Visos asmeninės ambicijos yra palaidojimos dėl šeimos...
Beskaitydama šią knygą jaučiau visokiausias emocijas, kilo visokiausių minčių, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad Ida ir Markas - ypatingo likimo žmonės. Ji - turėjusi begalinį norą gyventi ir mokėjusi tuo pasinaudoti. Jos tėvas, savo paveikslais, padovanojo mums neįkainojamą galimybę pažinti XX amžiaus istoriją. Dar kartą suvokiau, kad kiekvienas menininkas turi ne tik savo genialumą ir šiokią tokią beprotystę. Laimei, duktė mokėjo su tuo kovoti. Atrodė, kad vieną akimirką Ida dievina, o kitą jau nekenčia savo tėvo. Jie negalėjo vienas be kito.
Taip pat tai knyga apie jaunos mergaitės virtimą stipria, savarankiška moterimi, kokia visada norėjai būti. Ida buvo ne tik graži, bet ir savo tėvo duktė. Ji visada buvo Ida Šagal! Moteris, kuri nuo mažų dienų žinojo savo vertę ir niekam neleido tuo suabejoti. Šių garsių žmonių gyvenimai, aprašyti šiame romane, mus gali išmokyti svarbių dalykų. Tokių kaip meilė, troškimas gyventi bei mokėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, nors ji ir būtų paskutinė.
Šis biografinis romanas suteikė bent jau mažą galimybę pažinti vieną unikaliausių XX amžiaus modernizmo menininkų ir jo kūrybą. Žmogų, kuris kažkada lankėsi Lietuvoje (tiksliau 1922 metais, Kaune buvo surengta jo paroda). Knygą rekomenduoju visiems, kurie mėgsta tikras, neišgalvotas ir stiprias istorijas. Taipogi tiems, kam įdomu į II - ojo Pasaulinio karo istoriją pažvelgti pro visai kitokią prizmę. Ir, žinoma, viems, kurie tiesiog nori geros knygos. Turiu pasakyti didelį AČIŪ vertėjui, Aidui Jurašiui. Jūsų dėka knyga buvo nenuobodi ir lengvai skaitoma (neišgąsdino knygos storis - beveik 600 puslapių).
Gero skaitymo visiems :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą